Pirmoji Deus Ex (Dė-jus Eks, nes dažnam girdisi Deu Seks) pasirodė 2000 metais, kai pasaulis em… Na, WTC dar stovėjo Niujorke. Spėju, kad ir dar kažkas buvo, bet neypatingo. Tai vat, pasirodė Deus Ex, kurį nusipirkau vėliau ir perėjau. Prieš tai dar niekad joks žaidimas nebuvo įtraukęs taip smarkiai. Tais laikais, kai 4 valandos atrodė THE TOPS. Buvom maži… Also, Deus Ex kaip ir pripažintas geriausiu visų laikų PC žaidimų, o turint minty, kad PC žaidėjai yra THE MASTER RACE, tai ir geriausias visų laikų žaidimas EVAR bet kurioje platformoje.
Anyways, Deus Ex veiksmas klostosi 2051 metais (šioje vietoje prarandame moterišką auditoriją, kuri, kad ir koks aš interneto mikrodievaitis būčiau, jaučia genetinį priešiškumą žaidimams). Niujorke nėra WTC (hah, in yo face, future), pasaulyje siaučia Pilkoji Mirtis, plyšys tarp turtuolių ir skurdžių yra didesnis nei mano atotrūkis nuo visuomeniškų vertybių, galvą kelia senovinės konspiracijos, korporacijos daro ką nori, vaikai prašo saldainių, etc., o tu esi nano-augmentuotas kyborgas JC Denton, visą laiką lakstantis su paltu ir akiniais nuo saulės. Nepaisant to, kad visas žaidimas vyksta naktį. How awesome is that. Žaidimas buvo toks įtraukiantis ir toks kietas, kad…na… Kaip gali kai kas paliudyt, aš dar ILGAI po žaidimo sakiau “mes” vietoje “aš” (kas žaidė - supras, kas ne - daug ką praranda).
Also, kai jį perinstaliavau po kiek metų, išgirdęs muziką širdis pradėjo permušt (dabar tik šiurpuliukai nubėga). Tai antras daugiausiai pozityvių emocijų sukėlęs įvykis mano gyvenime (kaip aš mėgstu kartoti, pirmasis buvo Warhammer 40,000 knygą knygyne pamačius. Pirmą kartą matyta nuoga mergina doesn’t even come close).
Paskui turėjo būt žaidimo tęsinys, bet kuo mažiau apie tai kalbame…
Ir va, kaip tik prieš rudenį pasirodė Deus Ex: Human Revolution, žaidimo prequel, vykstantis 2027 metais. Adam Jensen yra Sarif Industries, kibernetines augmentacijas gaminančios korporacijos apsaugos viršininkas. Jų vyriausia mokslininkė - ir buvusi vyriausia Adam lovos šildymo ekspertė - ruošiasi vykti į Vašingtoną, kur paskelbtų apie stebuklingą atradimą kiberaugmentacijų srityje. Bet Sarif užpuola paslaptingi kariai, sudegina laboratorijas ir išžudo mokslinę komandą. Adam virsta Kijevo kotletu, be visa ko kenčiančiu ir nuo populiarios protagonistų ligos - kulkaįgalvito. Kad išgelbėtų jam gyvybę korporacija pakeičia beveik visą kūną kibernetika. Po šešerių mėnesiu Adam jau gali bandyti prasižudyti kelią iki tiesos apie antpuolį.
Nanoaugmentacijos (nanobotų kolonijos) yra neaiškioje ateityje, žmonijos tobulinimo srityje karaliauja kibernetiniai implantai (suck it, self-help knygos). Kartais ką nors po oda tenka įkišt, kartais tiesiog nupjaut galūnę ir pakeist. Aišku, kadangi rašytojai yra tingūs kalės vaikai, didžioji dilema yra kibernetinė žmonijos evoliucija vs. “kibernetika yra apsimetinėjimas Dievu/žmogiškumo praradimas”. Realiai taip neįvyktų.
Diskusijos vyktų internete (“Sarif Industries augmentacijas naudoja tik gėjai hipsteriai, kad įlįstų į koncertus rūsiuose” rėktų naudojantis lyderės ir pigiai prekiaujančios augmentacijomis Tai Yong Medical klientai. “TYM tik seniams, mėmėms ir bugams” atgal šauktų Sarif sirgaliai), skelbimai būtų kitokie (“TYM kraujo pompa pasirūpins, kad jūs būtumėte vyras, kada tik jums reikia…nekabokite praeityje”), o ir žinios ne apie riaušes (“Justin Bieber ir dar vienas nenustatytos tapatybės vyras mirė, kai sekso metu sprogo juodojoje rinkoje pirkta kraujo pompa”).
Neipaisant to, žaidimo pasaulis yra visai įdomus. Matome jį iš beveik visų pusių (išskyrus gal kultūrinę-spiritualinę), o darant aplinkas parinkta tokių… subtilių mažų potepių. Pirmojo žaidimo fanai kaifuos rasdami pažįstamas pavardes elektroniniuose laiškuose ir kitų pėdsakų, kad ruošiama dirva Deus Ex įvykiams.
Kaip ir pirmajame žaidime, čia gali rinktis plačiai - ar prasišaudysi visą kelią, ar tyliai prasliūkinsi. Galima pereiti beveik nieko neužmušant.
Na, viskas yra teoriškai. Galima prasišaudyti žaidimą ir tai tikrai yra greitesnis kelias, o žaidimas negaili ginklų ir jų patobulinimų. Revolveris, kuris gali šaudti ir sprogstamais šoviniais? Sekiojančių šovinių papildai SMG ir automatui? Lazeriniai ir plazmos ginklai, nors jų čia neturėtų būti? Viskas tinka žudymui. Išskyrus tai, kad šioje dalyje gauni patirties taškų. O jei priešą nukenksmini neužmušdamas - elektrošokas, raminamūjų šūvis, daugybiniai kūno sumušimai - gauni dar daugiau taškų. O jei dar į galvą pataikai… Be to, sėlinantys žaidėjai aplankys kiekvieną pakampę, o už tyrinėjimą duoda dar taškų… Taip pat ir už kompiuterių nulaužimą… Tad žaidimo pabaigoje pacifistas Jensen bus daaaaug visapusiškesnis veikėjas nei Kovinis Jensen. Be to, jis privalo tokiu būti. Kodėl?
BOSSFIGHTS, va kodėl. Teoriškai jų buvo ir Deus Ex, bet tai buvo tik stiprūs individai, ne tradicinis bossfight su “padariau jam tiek žalos, todėl jis dabar darys tą”. Be to, iš vienos galėjai pabėgt, o dvi išspręst, tarkim, žodžiais. DX:HR kažkodėl su herpaderpino ir padarė tradicines bosų kovas. Ir ne tik tai blogai - aš net nežinau, ką tokius žudau! Really! Jų istorijos aprašytos knygoje, bet, kaip supras net ta viena skaitanti mergaitė, knyga nėra žaidimas. O Deus Ex tu turėjai beveik intymų ryšį su savo priešais. Tad ne tik galėjai su jais susidoroti lengvai, tu galėjai suprast jų būdą, motyvacijas, net ir tragizmą. Gėda pelėda, kūrėjai. DX: HR nesukūria emocinio ryšio su jokiu veikėju, realiai. Ech…
Also: I VANTED ORANGE. IT GAVE ME LEMON LIME.
Aišku, per šitą paradą rudos-auksinės spalvos (kiekvienas Deus Ex turi savo dominuojančią spalvą) ir kiborgų kažkaip teks prasibrauti. Be slankiojimo ventiliacijos šachtomis ir kitų privačios erdvės pažeidimų teks dirbti su augmentacijomis ir ginklais. Iš filosofinės pusės visos atrakinamos augementacijų galios jau yra Jensen - todėl mes nerenkame augmentacijų paketų kaip Deus Ex - bet, žinote, kulkaįgalvitas. Smegenims reikia susiprotėti kur siųsti mirksėjimo, o kur šikimo viešoje vietoje impulsus, ką jau kalbėti apie nematomumą. Tad Jensen veikdamas aplinkoje galvoja ir naudojasi smegenimis, tokia jų mankšta išreiškiama XP taškais, o šie pavirsta į Praxis points, kuriais ir atrakiname papildomus patobulinimus (Praxis taškus gauname ir radę tam tikrus Praxis softo rinkinius. Praxis iš neatsimenu kokios kalbos išvertus reiškia patirtį ar tikėjimą). Kadangi dabartiniai žaidėjai yra tokie durni, lyg kraujomaiša būtų jų giminės tradicija, tęsiama nuo viduramžių, yra tik 4 aktyvuojamos galios, visi kiti yra daugiau mažiau pasyvūs ar kontekstiniai. Kadangi esame taikūs žaidėjai, pačios nereikalingiausios yra:
*Typhoon gynybos sistema. Išmeta aplinkui daug sprogių rutuliukų. Jensen vienintelis lieka gyvas. Tokią kartais naudoja tankai
*Sienos pramušimo sistema. Sunku pastebėti tas silpnas sienas, kurias gali pramušt. Tuo metu dažniausiai jau būni radęs aplinkelį. Also, jei kas būna kitoje pusėje - nėra galimybės jo neužmušti. Taip pat iškyla filosofinis klausimas: kodėl negaliu pramušti tų silpnų durų, kurių negaliu atrakint?
*Atatrankos nulifikavimas - elektrošokas/migdomieji nėra DAKKA DAKKA DAKKA.
Augmentacijos naudoja baterijų galią. Iš pradžių jas turi dvi, bet ilgainiui galima turėti daugiau. Regeneruoja tik pirmą, kitas reikia užpildyti - sigh - valgant šokoladukus. Ir net ne kietus šokoladukus iš Deus Ex.
Labiausiai erzina baterijų ir artimos kovos ryšis. Visų pirma: šiame Deus Ex nėra artimos kovos ginklų. Jei nori pritrenkt priešą, turi prisėlint ir spustelt Q. Jei nori užmušt - palaikyt Q. Tada sugros trečios perspektyvos filmukas ir priešas bus nukenksmintas (tyliai jei spusteli, garsiai jei palaikai). Bet kuriuo atveju - net jei turi patobulinimą pritvoti dviems vienu metu - bus išnaudota baterija. Suprantu žudymo atveju - išlendantys ašmenys ir sprandą nusukantys riešai - bet pritrenkimo? Kartais tai tiesiog patapšnojimas per petį ir smūgis snukin. Grrr. Noriu elektrošoko ir mentų lazdos grįžimo (tiesiog stebuklas per pasimatymus).
Be to: galios augmentacija netikėtą norą kilnot šaldytuvus. Nepaisant to, kad tik už vieno visame žaidime yra ventiliacijos šachta. Bet užtat, jei nori, gali mėtyt sunkius daiktus į priešus!
Tik visiškas idiotas nesiims Socialinio implanto, keleto hakinimų patobulinimų ir šarvų.
A, taip, hakinimas. Idiotiškuose tęsiniuose, kurie neegzistavo, jo net negalėjai daryt be atitinkamo implanto. Jėzaus per Thunderhawk nuleistame pirmame žaidime jis buvo svarbus. Čia bent jau kritinės durys yra lengvai nulaužiamos, be to, daug kur mėtosi planšetės su log in duomenimis. Tačiau geras RPG žaidėjas nulauš visus visutėlaičius kompiuterius, kuriuos pamatys. Ir ne tik dėl fluffo emailuose - ką veikia Nicolette Du Claire ar Morgan Everet? - bet ir dėl patirties. Už šiaip nulaužimą gausi. Daugiau, jei sistema nepagaus. Dar daugiau gausi jei nulauši patį sistemos valdymą. Aišku, pakeliui galima rasti ir “papildomos informacijos” ar pinigų, ar nulaužimo įrankių taškų (kas saugo informaciją ar finansinius duomenis, say, durų kodo sistemoje, man vis dar mistika). Todėl lauši viską, ką pamatysi. Jei būtų besilaužančių panų - ir tas nuhakintum.
Žaidimo grafinis dizainas yra įvairiapusis. Aišku, Detroitas atrodo nuobodžiai, bet Hengsha (Kinija) atrodo, kaip paturbintas pirmo Deus Ex Hong Kongas. Kai kurie lygiai turi net labai savitą dvasią. Kaip ir veikėjų išvaizda (nors tas “neorenesanso” jausmas yra tik vietomis ir labai paviršinis). Problemos iškyla, kai reikia rodyti veikėjų veidus, ypač Jensen ir vienos sekretorės, jiems kalbant. Tada viskas taaaaip smunka žemyn… Kita vertus, Hengsha, tiek iš išvaizdos, tiek iš vertikalaus dizaino yra superduper.
Be to, ir kitur yra kosmetinių prisilietimų. Aha, čia ofise yra sportbačiai po stalu, matyt, moteris persiauna iš aukštakulnių. Na, tokie dalykai.
Muzika…Na, ne Deus Ex, bet garsinė pusė atlikta neblogai. Viršininkas Sarif kalba paikai, Jensen - dusliai. Per radiją - visame pasaulyje - karba konspiracijos teorijų mėgėjas Lazarus, kuris atrodo tai racionalus, tai paranoiškas ir fanatiškas. Great guy, that.
Ko aš nemėgstu DX:HR. Technologinio lygio neatitikimas. DX vyks tik po 20+ metų, bet jau dabar kompiuteriai yra be monitorių, turime sekiojančią šautuvų amuniciją, o plazminis šautuvas atrodo kaip paimtas iš Crysis 2 (tuo tarpu Deus Ex jis gabaritais ir dizainu priminė Belorus traktorių, valdomas irgi panašiai). O dar lazeriai??? Also, regenruojantis Health. Vietoje pirmoje dalyje buvusio viso kūno indikatoriaus (t.y. gyvybės skales turėjo galva, kūnas, rankos ir kojos. Šūviai į galūnes niekad nebuvo mirtini). O tą pačią skalę galima dar užkelt iki 200%. Kuo? Vaistais, alkoholiu… Žodžiu, įsirauna į kambarį Jensen, girtas kaip pėdas, apsinešes nuo vaistų ir iššaudo visus.
Esu tikras, kad Keith Richards paskutiniai 30-40 metų atrodo panašiai, tik vietoj kraujo ant sienų telkšo sėkla, o vietoj samdinių ant žemės voliojasi groupies.
Be to, mažokai priešų grupių, menkai amunicijos randama (mind you, perėjau ant sudėtingiausio lygio - puikus paskatas žaist slapukaujant - tai gal tai įtakos padarė). Ginklų dizainas funkcionalumą aukoja dėl futuristiškumo (automatas užtaisomas atlaužiant pusę ginklo ir įdedant apkabą. Esu tikra, kad tai patogu ir tikrai ne inžinerinis košmaras).
Also, bet čia jau ne pyktis: šis žaidimas grįžta prie teiginio, kad moterims ne vieta prie ginklo. Yra tik viena ginklais mojuojanti priešė visame žaidime, o ta pati nekalba… Deus Ex bent jau WIB (Women in Black) turėjo, o dar Maggie Chow, O Anna Navarre…
Šiaip ar taip, Deus Ex: Human Revolution nėra metų žaidimas. Ar geriausias visų laikų žaidimas 2. Bet, turint minty kokie baisūs šiais metais tęsiniai, tai rezultatas yra net LABAI puikus.
P.S. Įdėjau visus 500+ screenų čia. Net nereiks žaist!
P.P.S. Anonsas: šaipysiuos iš “Panelės”
Design by Simon Fletcher. Powered by Tumblr.
© Copyright 2010