Ei, vaikučiai pabiručiai, Neegzistuojančio Skaitytojų Konvento nariai, JcDent rašto genijaus fanai ir spambotai!
Vėlinių savaitgalį lankantis namuose mamos buvo nuspręsta, kad edukaciniais tikslais jai, man ir broliui reikia pažiūrėti “Gyvenimo medį”. Nes literatūros, kinematografijos ir pan. atžvilgiu man ir mamai taikomas posakis “obuolys nuo obelies su jump pack pas Luc Besson nubėga”. O “Gyvenimo medis” gavo Kanų ar kažkokį kitą apdovanojimą, reiškiantį “jausmai, dramos, jokių lazerių”, tad buvo aišku, kad natūralioje (73% geimų, 15% fantastikos, 5% makaronų su dešrelėmis…) terpėje aš jo nepažiūrėsiu. Galų gale, paskutinis *deep* filmas su B. Pitt “Babelis” taip ir liko pusiau peržiūrėtas ir daugų daugiausiai sukėlė fantazijas apie Kar-98k.
Taigi, “Gyvenimo medis”, su Sean Penn, Brad Pitt ir visišku nežiūrėjimu į IMDB, nes jis to nenusipelnė.
Vieningą siužetą nupasakot sunku, bet aš pabandysiu, nes toks jau fainuolis ir pupulis esu. Sean Penn jaunesnis brolis numirė, neaiškiomis aplinkybėmis, brandžių 19 metų būdamas, kažkur 70s-80s (apie tai pranešė laiškas, tai nežinau, kare/ kitoje valstijoje/ didžiausioje traukiniais keliaujančių bomžų sodomijos orgijoje?). Ir dabar, kai veikėjui yra Sean Penn metų, jis, atrodo, atsimena vaikystę… Sunku pasakyt, kas čia dedasi, ne filmas pastoviai keičia perspektyvas, laiką, o kartais iš viso pereina į Tripping Balls ir purtos kampe seilėmis besitaškydamas. Chronologiškiausias tarpas yra tada, kai rodoma Sean Penn vaikystė ir ankstyva paauglystė.
Jaunasis Sean Penn gimė Ryžikės Idealistės ir Griežto Ciniko Tiksliuko šeimoje. Greitai gimė ir tas brolis nelaimėlis, po to - brolis nesvarbuolis. Ir taip eina gyvenimas per visas dramas, per pykčius su griežtu, tradiciniu 60’s tėvu (su privalomu crew cut ir storais akiniais) ir motinos gerumą. Pakankamai standartinis reikalas ir veikėjai atrodo net labai klišiniai.
Baisiausia žiūrėti dėl to, kad jaunąjį Sean Penn vaidina tragiškai siaubingai atrodanti vaikas. Jei Represuoti Seksualiniai Iškrypimai Naujųjų metų vakare prisigertų ir permiegotų su Mažų Gyvūnėlių Kankinimu (kuris pamelavo turįs prezervatyvą), rezultatas būtų tas vaikas, kuris niekaip negalėtų užaugti Sean Penn, nebent Sean Penn rūsį laikytų pagrobtas mergaites. Tas vaikas yra atstumiantis ir kaip veikėjas, ir vizualiai estetiškai. Prisideda ir tai, kad jo ausys yra tokios didelės ir atlėpę, kad tikrai turėjo vaidinti nemažą vaidmenį JAV antiraketinio skydo radaro sistemoje. Pasižiūrėjus į jas drambliuką Dumbo apimtu nepilnavertiškumo jausmas. Tos ausys turėjo būti paminėtos pabaigos titruose. Velniai rautų, gal ir Kanų apdovanojimas yra už “Anomalaus titaniško dydžio ausų patalpinimą plačiojo ekrano rėmuose”.
Pastoviai ką nors komentuoja užkadrinis balsas, daug kalbantis apie Dievą. Iš pradžių tai motina, po to, atrodo, Sean Penn. Kartis siužetą pakeičia kosminiai vaizdai, kurie pradžioje rodė visatos susikūrimą ir gyvybės žemėje atsiradimą. “Aha”, galvoju. “Gal jie bandys priešpastatyt veikėjų tikėjimą Dievu ir mokslinį pasaulio atsiradimo modelį?”. Bet tai sudūžta po to, kai paskutinis “pasaulio raidos” vaizdelis baigiasi tuo, kad vienas dinozauras nusprendžia nevalgyti kito (matyt nusprendė, kad jo durnumas matyt užkrėčiamas). Arba to smagiojo meteorito tvojimusi į Žemę. Šiaip ar taip, diduma filmo praleidžiama gilinantis į Ausytosios Šventvagystės vaikystę ir filmas baigiasi nepaaiškinamu Trippings of Balls.
Ką filmas bando parodyti? Kad, kaip sakoma viename jame esančiame pamoksle, tai, kad esam geri tikintieji dar neapsaugo mus nuo blogio? Kad jei kas atsitinka negero, nereikia sakyt “OMFG, Dievai, that’s not cool, pažie, koks as geras and shit”? Ar Dievas čia paraleliai išskaidomas į švelnią, svajoklę motiną (NT Dievas) ir tėvą, kuris myli, bet reikalauja pagarbos ir baudžia už nepaklusnumą visai normaliems reikalavimas (ST Dievas)? O mes, kaip tas Visų Ausų Tėvas, esame jauni, ieškantys savo kelio, klystantys, nesuprantantys ir eksperimentuojantys?
Jei taip, kodėl tai negalėjo būt pasakyta ne PER DVI SUKNISTAS VALANDAS? Tas ilgas laikas, tas be ryšio kadrų dėjimas, siaubingi vaikai numuša bet kokį džiaugsmą, kurį galėjo atnešt toks filmo esmės suvokimas. Mintis gal ir gera, bet išpildymas toks, kad aš vienu metu užmigau ir buvau nemaloniai sprogimo prižadintas.
Tad jei kas sakys, kad “Gyvenimo medis” yra geras filmas, nužvelkite jį piktu žvilgsniu, gal net apspjaukite nugarą (kad sunkiau nusivalyt būtų), nes draugai draugų laiko nešvaisto su tokiais filmais ir mintį aš jau išgliaudžiau, tikriausiai.
Prieš filmą pamačiau reklamą. Lars von Trier (pastatęs labai antipenišką “Antikristą” bei keletą kitų, kurių nesiruošiu žiūrėt). “Melancholia”. Apie dviejų seserų santykių krachą… Iššūkis režisieriui - padaryti filmą apie tai KAIP Į ŽEMĘ RĖŠIS KITA PLANETA ir nuogą Kristen Dunst neįdomiu. Žinant, kad Kūda Dramatiška Vėdma Charlotte Gainsbourg vėl vaidins nelaimingą nervų kamuolį, visai tikėtina.
Štai ir viskas, berniukai ir mergaitės!
Design by Simon Fletcher. Powered by Tumblr.
© Copyright 2010