Jau vieną kartą bandžiau rašyt, bet kadangi Tumblr ne Google Docs, kad autosaugotų, tai tenka varyt antrą kartą. Jūsų laimei, trumpiau!
Tai va, gavau progą nemokamai kine pasižiūrėt In Time, ir, kadangi pavėlavau, nereikėjo pamatyt kokio Gaylight treilerio. Huzzah.
Skaitant recenziją klausytis šios dainos, kuri galėjo ir būti įkvėpimu filmui.
Ateities pasaulyje žmonės sensta iki 25 metų, o tada likusį gyvena tokie patys, kaip atrodė tada. Bet tuo metu įsijungia skaitmeninis, matyt, odoje implantuotas taimeris, rodantis, kad liko gyventi metus. Laimei, darbu ir panašia veikla galima gauti daugiau. Nelaimei, laikas visiškai pakeitė valiutą, tad už viską realiai moki gyvenimu (jei paprastas puodukas kavos kainuoja 3 minutes, tai įsivaizduoju, kad Starbucks čia greit neteko klientų). Turtingieji turi sąskaitoje tūkstantmečius, gete verčiamasi valandom ir minutėm (dienom, jei pasiseka).
Veikėjai
Will Sallas (Justin Timberlake) - 28 metų darbininkas laiko kapsulių (toks bjaurus metalinis blokelis su žaliu skeneriu ir skaitmeniniu monitoriuku laikomam laikui rodyti) gamykloje. Tėvas miręs neaiškiomis aplinkybėmis.
Rachel Salas (Olivia Wilde, jaunesnė už Timberlake) - 50metė Will motina. Ilgai neprisiriškit.
Raymond Leon (Cilian Murphy iš Inception, Batman ir t.t.) - ~70metis timekeeper - vietinis laiko mentas. Beveik kaip Judge Dredd, yra visiškai ištikimas savo darbui ir sistemai. Jis ja neabejoja, taip kaip ir neabejoja grasinti areštu turtingiausiems žmonėms. Pakankamai įdomus veikėjas ir pagrindinis antagonistas, nes vaikosi Will.
Sylvia Weis (Amanda Seyfried, nuostabiai neišskirtinio veido) - vieno didžiausių laiko bankininkų dukrelė, meilės objektas ir „laisva dvasia“, pastoviai kalbanti apie tai, koks siaubingas tas saugus turtingųjų gyvenimas ir pan.
Philippe Weis (Vincent Kartheiser) - 85 metų bankininkas. Aktoriui labai tinka vaidint senį jaunuolio kaime, nes išeina vietomis beveik šaržiškai vargšų nekenčiantis turtuolis.
Will griebia už rankos Sylvia ir bėga, Raymond juos vejasi, o Philippe nekenčia vargšų. Va daugiau mažiau ir viskas filmas.
Dažnai minima, kad „milijonai turi mirti, kad gyventų vienetai“, t.y., kad turtuoliams desperatiškai reikia vargšų turimo laiko… Bet jie gi turtingi, negali jie kaip nors nulaužt tokios sistemos? Laikas žmonėms pervedamas riešą pašvitinus žaliu lazeriu ar dviem žmonėm suglaudus riešus… Vadinasi, ne kažką materialaus perduoda. Tai kas tai yra? Kompiuterio kodas? Jį juk kas nors galiausiai nulaužtų ir visi amžinai gyventų, kad ir koks pažangus algoritmas būtų naudojamas. Aišku, kadangi čia yra bendroms masėms tinkamas mokslinės fantastikos filmas, tokių dalykų nėra, nes vargšeliai, paprastai prie romantiškų filmų ir dramų pratę nesugebėtų išsėdėt.
Toks gimmick filmas, kur mokslininkai sugalvoja kažkokią naujovę, kuri būtina centriniam filmo siužetui, o aplinkui mokslo progresas nevyksta. Per mažai besipiktinančių geekų, o juk masės su pinigais nesusipras piktintis tokiais ezoteriniais dalykais. Ir ogogo kaip nevyksta progresas, nes net po 105 metų nuo to genetinio programavimo pradžios beveik viskas atrodo taip pat. Even moar - automobiliai grynai iš 60’s, tik su grotelėmis priekyje ir hidraulikos garsais durims atsidarant. Architektūriniai stiliai irgi nelabai pasikeitę. Iš vienos pusės, tai tikrai yra tikslingas stilistinis sprendimas, nors niekad nesuprasiu, kodėl ateities turčiai visada gyvena monochromoninėse aplinkose. Iš kitos - keistai žiūrisi. Then again, visi Timekeepers aprengti pagal JC Denton, tai gal ir neturiu priekaištų…
Aktoriai savo vaidmenis atlieka gerai, tai jau tikrai, bet jiems į lūpas grūdami ne tie žodžiai. Filmo temos labai artimos dabar eskaluojamam 99% ir 1% konfliktui, bet be jokio apsimetinėjimo, kad gali būt kitaip. Veikėjai spjaudosi ideologija ir didžiais ideologiniais gestais, bet tame nėra nei jokio subtilumo, nei gudrumo. Ypač kai laikas yra pinigų metafora, tik šiuo atveju PINIGAI SUSINAIKINA PATYS, nes taimeriai visada skaičiuoja atgal. Ir veikėjai tiek kartų atsiduria situacijose, kai jiems telieka sekundės, kad net nejuokinga.
Kita vertus, Cilian Murphy labai gerai vaidina laiko mentą.
Galiausiai turime filmą, kuris vizualiai atrodo net labai gerai ir su pakankamai spalvingais veikėjais. Tik tiek kad jo idėja (laikas - pinigai) ir jos įgyvendinimo sistema yra kvaila. Internetas jį plaka netingėdamas, bet nepamirškime, kad tie patys kritikai davė apdovanojimą „Gyvenimo medžiui“.
Abu filmai yra pretenzingi, bet tik per vieną iš jų užmigau.
Design by Simon Fletcher. Powered by Tumblr.
© Copyright 2010