Pirmą kartą apie Agentą 47 sužinojau gal šeštoje klasėje, kai gulėjau ligoninėj. Kadangi ligoninės yra svarbus reikalas, man į rankas papuolė prabangos prekė/rūpesčio mano negaluojančiu asmeniu simbolis – Game.EXE žurnalas. Vaikas ir taip iš kompiuterio neišlenda, kam čia dar pilt brangaus žibalo į ugnį. Na, bet serga dar rečiau, tai nupirkt galima. Šiaip ar taip, kadangi buvo verčiami pakvaišusių rusų tekstai, tai ir Hitman: Codename 47 recenzija buvo tokia… įdomi. Taip pat ir apibūdintas bent vieno lygio perėjimas. Vėliau Hitman turėjo dar tris įvairios kokybės žaidimus. Man labiausiai įsiminė „Wake up, wake up, my friend! It‘s the dawn of a new day and we have things to do“ kuriais ir prasidėjo visa serija.

Kai abejoji, kopijuok žaidimo meną. Pasaulyje yra ~176 WA 2000 šautuvo modeliai, kainuojantys iki 75K dolerių už vienetą.
Sutrumpintai ir suspoilintai pateikiu Agento 47 istoriją, tad kam nenori patirt ACHTUNG-SPOILERS, lai juda prie kitos pastraipos: Agentas 47, plikas, su barkodo tatuiruote vyras, dirba samdomų žudikų Agentūroje. Jo modus operandi dažniausiai yra infiltracija ir tylus taikinio pašalinimas. Pirmame žaidime sužinome, kad jis yra klonas iš keleto užkietėjusių nusikaltėlių DNR. Antrame žaidime jis bando mesti darbą, bet aplinkybės neleidžia. Trečio neperėjau. Ketvirtasis… neturi aiškios siužeto arkos, tiesiog kažkur maišosi nevykę klonai ir Agentūros išdavystė.

Filme, tau ne į naudą primininėt, kad vietoj tavo žiūrėjimo mes galime šiuo metu žaist Hitman: Bloodmoney
Taigi, filmas prasideda nuo to… Velniop, treileris sako, kad agentą 47 ir jo broliukus užaugino atskilusi Bažnyčios atšaka ir kad jie yra mažesnis blogis, kad žudo didesnius niekšus… Žodžiu, nesąmonės. Pačiame filme parodomas tik montažas apie auginamus plikius vaikus. Kodėl taip pasielgta? Aš laikau vienu iš Holivudo myžčiojimu į kelnes, kad tai neišlaikys publikos suspension of disbelief – netikėjimo supresavimo, kuris leidžia priimti filmo realybę. Aišku, visoks kvailas š tinka, bet neduokdie bus truputis fantastikos ar fentazi. Todėl Burtininko mokinyje ar Thor handweivinama kad magija yra tas pats mokslas. Žinai, man lengviau filme priimt, kad čiuvas šaudo žaibus iš pirštų dėl magijos, ne dėl kvantinės fizikos poliariškumo apsukimo tachionų poslinkyje. Ir, jei tikėsim IMDB, tokie pakeitimai yra studijos, ne režisieriaus kaltė. Poor sod.

Taip, Olga, aš ir tą patį jaučiu filmui
Šiaip ar taip, kažkas matė žmogų, mačiusį kitą žaidžiant Hitman 2: Silent Assassin, todėl veiksmas daugiausiai vyksta Sankt Peterburge, kur 47, čia vaidinamas tam labai netinkančio Timothy Olyphant, lengvai nušauna Rusijos prezidentą. Nes, kaip žinia, Rusijos Federacija yra oficialiai nepripažinta kiemo dydžio valstybė su trimis gyventojais: prezidentu, jo vairuotoju ir asmens sargybiniu, kuris dubliuojasi kaip prostitutė ir žmogžudystės dieną kaip tik užsiėmė savo antruoju amatu. Bet, gaspity gasp, kažkas negerai ir pats 47 tampa taikiniu! Olga Kurylenko vaidina liudininkę prostitutę, kuri, nepaisant savo profesijos įtakoto šokinėjimo ant vyrų, vis tiek atrodo šviežesnė nei Natalijos Rudakovos Valentina Transporter 3… ir net mielesnė kaip veikėja. Dougray Scott vaidina Interpolo agentą, kuris vaikosi 47 dėl šimtų žmogžudysčių.

Snaiperių egzistavimo tikimybė buvo tokia nesuvokiama Rusijos prezidentui, kad vos nesprogo jo galva!
Kaip matote, tai yra visiška nesąmonė, nes tikrai nuoširdžiai žaidžiant 47 taikinys pritvojamas taip atsakingai, kad paskui niekas net nesupranta, kas atsitiko. Net vaiduokliai abejoja 47 egzistavimu. Filme agentas elgiasi taip, kaip žaidžiantis penkiametis, kuriam per subtilu maskuotis ir improvizuoti ar nesišlapinti į lovą. Hitman: Bloodmoney net ginklų į misijas nebūtina imt, nes ginklai - tik nevykėliams. Filme po 47 lieka tokios stirtos lavonų, kad Wafen SS jį apkaltintu perdėtu jėgos naudojimu.

Kai užminuoji duris, kad sustabdytum įsilaužėlius, tikriausiai protinga būtų jei sprogimas keliautų į koridorių, o ne į, tarkim, miegantį tave.
Žaidime mentams likdavo tik trūkčiot pečiais ir sakyt „dunno, lol“. O filme tą sunku padaryti, kai tavo visi daiktai, net granatos, yra paženklinti Hitman prekiniais ženklais. Rimtai! Jei tai būtų koks nors pimp-assassin įžymybė, tarkim, Fuzzy „Swag Kill-Daddy-o“ Pain, kuriam svarbu išlaikyti savo įvaizdį ir kad niekas nesuabejotų, ar tikrai jis užmušė taikinį, tai suprasčiau. Bet 47 ne toks! Ir jis improvizuoja, o ne šaudosi su Wolfenstein Nazi Storptroopers Specnaz (raudonos akys čia tam, kad nesuprastum, jog 47 šaudo realiai niekuo nekaltus policininkus) viešbučiuose.

Rusų spec. pajėgos (A), japanaciai iš Jin Roh (B) ir kosminiai naciai iš Killzone (C). Rask tris skirtumus.
Ir atsiprašau, bet kaip galima numatyti jog šturmuojant tavo kambarį tau pavyks per langą nusileist į būtent tą aukštą, kur paslėpei koridoriuje stovinčioje spintelėje esančioje ledo saugykloje pistoletus? Ypač kai ankščiau filme juos paslėpei kitokioje ledo spintelėje? Ir kad kokia valytoja Nadia nerado jų ir nepragėrė su savo vyru iki to laiko?

Bet maaaaaaaama, kaip jie žinos, kad AŠ visus nužudžiau jei nepasižymėsiu visų savo daiktų?
Tas BS su pistoletais pasireiškia ir kitose vietose, kur norima parodyti, jog scenaristai uostydami „Kurmį“ nuo dolerinės prostitutės užpakalio girdėjo Čechovo „Jei pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas, tai trečiame veiksme jis turi iššauti.“ Tik tiek, kad tokie daiktai padedami visiškai nelogiškai, kaip vienas raktas, kuris po pusės filmo atrakina duris, kurių niekas negalėjo tikėtis atrakint.

Desmondas sunkiai reagavo į “Lost” pabaigą
Kas dar nelogiška? Kad kiti agentai sutinka su 47 susikauti garbingai ir tada paaiškėja, kad visi turi po porą wakizashi (paguglink ir nesiskųsk, kad mano recenzijos nieko neišmoko). Sigh. Plotholes tokios, kad Adelę pragrūst galėtum.

Skambino STALKER, sakė nori atsiimti šarvus.
Kita vertus, čia filmas apie žaidimą, o tie niekad nepavyksta. Olyphantas yra per jaunas ir per jaunatviško veido, kad būtų 47, o jo plikai skusta galva atrodo keistai. Apie Kurylenko jau pasakiau, o bandymai ją pavaizduoti kaip asmenybę ir ne tik du agentą sekiojančius papus, yra labai permatomi ir baigiasi taip aiškiai numanomai, kad net čigonė būrėja už tokį spėjimą nepaprašytų pinigų. Geriausiai tikriausiai pasirodo Robert Knepper, čia vaidinantis FST karininką. O ar yra filme Diana, beveidis 47 kontaktas Agentūroje? Taip, vienoje scenoje jie trumpai pasikalba telefonu. Siaubas.

Ne, Olgos krūtine siužeto skylių neužkamšysi, ypač kai jos ne tiek ir tėra. Kodėl užtušuota? Na, “THERE ARE 387.44 MILLION MILES OF PRINTED CIRCUITS IN WAFER THIN LAYERS THAT FILL MY COMPLEX. IF THE WORD HATE…”
Jei nori gero veiksmo filmo ar mėgsti Hitman žaidimus – nežiūrėk šio filmo. Yra net prastesnių filmų, kurie yra geresni, pavyzdžiui, Punisher: Warzone.

- Sakyk, kad tau patiko filmas!
- *hurk* Ne!
Too soon? Mano seksualumo suvokimas kažkur tarp “paaugliško” ir “kriminaliai neatsakingo”.
Design by Simon Fletcher. Powered by Tumblr.
© Copyright 2010